Įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties.

Darbo kodeksas numato nemažai atvejų, kada kolektyvinės sutarties nuostatos gali būti palankios darbdaviui. Jų atsiradimui būtina, jog tokios sąlygos būtų aptartos įmonėje sudarytoje kolektyvinėje sutartyje. Nesant kolektyvinės sutarties, šie klausimai negali būti įgyvendinami.
 

Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta:

  • kita mokymosi išlaidų kompensavimo tvarka bei terminai, nei nustato įstatymai;
  • mažesnio dienpinigių dydžio komandiruočių atveju;
  • darbo grafikų (pamainų) tvirtinimo bei skelbimo darbuotojams tvarka;
  • suminės darbo laiko apskaitos įvedimo atvejai, tvarka, kompensavimo tvarka;
  • administracijos pareigūnų sąrašas, kurių darbas viršijantis nustatytą darbo trukmę, nelaikomas viršvalandiniu darbu;
  • atvejai, kada galima dirbti viršvalandinius darbus bei ilgesnė nei nustatyta įstatymų metinė viršvalandinių darbų trukmė;
  • kasmetinių atostogų suteikimo eilės sudarymo tvarka;
  • įspėjimo apie ketinimą pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis ilgesinis nei nustato įstatymai terminas;
  • darbo apmokėjimo sąlygos;
  • pranešimo apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas trumpesnis terminas nei nustato įstatymai;
  • veikla nesuderinama su darbu;
  • visiško žalos atlyginimo atvejai, pareigų sąrašas;
  • atvejai, kai galima sudaryti terminuotas darbo sutartis;
  • atvejai, kai keičiamas darbo užmokestis be darbuotojo sutikimo;
  • ilgesinis įspėjimo terminas nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu;
  • trumpesni įspėjimo terminai, atleidžiant pagal DK 129 str.;
  • ir kt.
  •  

WE FOCUS ON YOUR PROBLEM SOLVING